dangojus

dangójus sm. (1) 1. singl. col. žr. dangovė: Linų palik dangojui, t. y. dėl dengimos J. Kailiniai žiemos dangójus Trs. Matytum, dangójaus kiek atsivežė marti! Srv. Kelinti metai nepaauga linai, prieisime prie striukės su dangójum Bsg. 2. uždangalas: Užleidžia baltą uždangalą (dangójų) ant akių JR99. 3. NdŽ žr. 1 dangtis 3.